Graži diena šiandien, ir net jei vakare grauš sąžinė, kad nieko nenuveikiau, dzin - dabar man gerai, ir tas akimirkas saugoti reikia. Nu.
Skaičiau pas Silduzytee blog'e, ir žinok... Iki skausmo tą jausmą pažįstu. Kaip tik su tuo jausmu pastaruoju metu kovoju. Bandau išsilaisvinti.
Ne visiems sekasi, bet nėra nieko, kas baigtųsi vien tik blogai. Štai, tarkim, aš dabar puikiai suprantu tas, kurios man guodžiasi dėl meilės be atsako - ech, tos nelaimingos meilės. :) Užtat dar aš suvokiu, ką reiškia mylėti žmogų nepaisant visko. Jis juk tooooks kitoks nei aš. Manęs negerbia ir nevertina, o aš vis tiek dar kažką viduj Jam laikau. Durnelė; visos mes tokios. :)
Na, bet gerai yra tai, kad pamažu viskas praeina. Imi susitaikyt su tuo, kad nieko nebus, nieko, kad neužtenka tavo vienos noro. Pamažu lengvėja, ir gal jau tuoj praeis. Labai tikiuosi.
Ir Tau labai linkiu, kad viskas baigtųsi Tau palankiai. Ir kad greičiau baigtųsi mano beprasmiai paistalai, ir kad mažiau būtų tokių pastraipų, kaip ši. :D
Naktį negalėjau užmigti. Vėl prakeiktos miego problemos. :) Bet va, užtat pasėdėjau ant palangės ir paspoksojau į žvaigždes. Jaukiai taip. Prasidarai langą, tuoj pasidaro vėsu, o lauke visiškai nieko negirdėti. Na, nebent tame televiziniam bendrabuty kitapus gatvės pas kažką bute verkia vaikas, ir net pro jų uždarus langus girdisi, kaip to kūdikio kažkas keliasi raminti. :D
Šiandien aš turėjau būti Klaipėdoj, bet neišėjo. What the hell, būsiu ketvirtadienį. Imu suprasti, kad man labiau patinka ne pats buvimas kitame mieste, bet važiavimas ten ir atgal. Kai važiuoji atgal, dar kiečiau, jei rimtai. Nes pro šoninius veidrodžius už nugaros matosi Klaipėdos kaminai ir saulėlydis, ir užklumpa tas jausmas, tas toks going home. Jo jo, sumauta romantikė aš, bet tokių ir taip mažoka. Nykstanti rūšis, saugot reikia. :)
Beje, kas žinot, kur pas mus yra pirkt gražių mergaitiškų inkarų? :D
Linkėjimai Laidininkei už vienintelius Skype pokalbius, kurie yra. Dievaži, kitus kontaktus netgi galėčiau trinti laukt, nes tik šis žmogus daro šitą programą reikalinga. Senk ju. :)
O kitiems šikniams, kurie nepildo blog'ų - taip taip, šikniai jūs, ir nematau čia ko atsiprašinėti.
Skaičiau pas Silduzytee blog'e, ir žinok... Iki skausmo tą jausmą pažįstu. Kaip tik su tuo jausmu pastaruoju metu kovoju. Bandau išsilaisvinti.
Ne visiems sekasi, bet nėra nieko, kas baigtųsi vien tik blogai. Štai, tarkim, aš dabar puikiai suprantu tas, kurios man guodžiasi dėl meilės be atsako - ech, tos nelaimingos meilės. :) Užtat dar aš suvokiu, ką reiškia mylėti žmogų nepaisant visko. Jis juk tooooks kitoks nei aš. Manęs negerbia ir nevertina, o aš vis tiek dar kažką viduj Jam laikau. Durnelė; visos mes tokios. :)
Na, bet gerai yra tai, kad pamažu viskas praeina. Imi susitaikyt su tuo, kad nieko nebus, nieko, kad neužtenka tavo vienos noro. Pamažu lengvėja, ir gal jau tuoj praeis. Labai tikiuosi.
Ir Tau labai linkiu, kad viskas baigtųsi Tau palankiai. Ir kad greičiau baigtųsi mano beprasmiai paistalai, ir kad mažiau būtų tokių pastraipų, kaip ši. :D
Naktį negalėjau užmigti. Vėl prakeiktos miego problemos. :) Bet va, užtat pasėdėjau ant palangės ir paspoksojau į žvaigždes. Jaukiai taip. Prasidarai langą, tuoj pasidaro vėsu, o lauke visiškai nieko negirdėti. Na, nebent tame televiziniam bendrabuty kitapus gatvės pas kažką bute verkia vaikas, ir net pro jų uždarus langus girdisi, kaip to kūdikio kažkas keliasi raminti. :D
Šiandien aš turėjau būti Klaipėdoj, bet neišėjo. What the hell, būsiu ketvirtadienį. Imu suprasti, kad man labiau patinka ne pats buvimas kitame mieste, bet važiavimas ten ir atgal. Kai važiuoji atgal, dar kiečiau, jei rimtai. Nes pro šoninius veidrodžius už nugaros matosi Klaipėdos kaminai ir saulėlydis, ir užklumpa tas jausmas, tas toks going home. Jo jo, sumauta romantikė aš, bet tokių ir taip mažoka. Nykstanti rūšis, saugot reikia. :)
Beje, kas žinot, kur pas mus yra pirkt gražių mergaitiškų inkarų? :D
Linkėjimai Laidininkei už vienintelius Skype pokalbius, kurie yra. Dievaži, kitus kontaktus netgi galėčiau trinti laukt, nes tik šis žmogus daro šitą programą reikalinga. Senk ju. :)
O kitiems šikniams, kurie nepildo blog'ų - taip taip, šikniai jūs, ir nematau čia ko atsiprašinėti.
0 comments:
Rašyti komentarą