Už viską labiau nekenčiu, kai helter skelter ima ir ateina tas netikęs vienatvės pajautimas. Tarkim, klojant lovą ryte. Arba pilant arbatą į puodelį. Tas, kai pajauti, jog neturi apie ką galvoti ir ko ilgėtis. Mane kažkada guodė, kad greit viskas pasikeis, bet kai jausmas ateina, per vėlu kažkuo tikėti.
Gal dėl to - bet tikriausiai visai ne - šiandien yra skalbadienis. Laukia didelė rūbų krūva, tik vat aš tai nelaukiu jos išvis. Man patinka, kai palyja pavasarį, nu bet ne šitaip, blemba. Šypsotis nebesinori net.
Kaip ėda viduje. Negera kažko... Kaip slegia. Ar tu ateisi?
Antukai, ir tie pavasarį gyvena geriau už mane.
Gal dėl to - bet tikriausiai visai ne - šiandien yra skalbadienis. Laukia didelė rūbų krūva, tik vat aš tai nelaukiu jos išvis. Man patinka, kai palyja pavasarį, nu bet ne šitaip, blemba. Šypsotis nebesinori net.
Kaip ėda viduje. Negera kažko... Kaip slegia. Ar tu ateisi?
Antukai, ir tie pavasarį gyvena geriau už mane.
