Buvo vakar viena iš tų vienetinių dienų, kada sėdi toj dyyydelėj aikštėj Vilniuj ir žiūri į visą tą paradą skirtingų spalvotų žmonių, ir galvoji, nu bet juk, reikės kada išmokti visą Senamiestį mintinai, ir reikės kada susipažinti su gatvės muzikantais, ir graži ar negraži buvo mūsų padavėja, ir kaip mes norim atsigerti, ir gal kada nors gyvenime taip bus, kad aš turėsiu savo nuosavą genijų intelektualą, kuris man pasakos apie gyvenimo prasmę, keiksis ir šypsosis, o aš kepsiu blynus jam rytais. Ir kai aš ko nors bijau, tai gal tiesiog noriu, kad kam nors tai rūpėtų, ir kad kas nors norėtų mane saugoti. Mes apie tai kalbėjom su Toma, kaip gerai, kad ji buvo šalia, nes kartais artimi nesupranta nieko, o ji suprato viską, ta švelniabalsė.
Dabar aš klausausi Gong Li.mp3.
Pusryčiai buvo didelis "Įvairių pupų mišrainės" likvidavimo procesas.
Kiek daug dalykų ir kaip greitai keičiasi. Pernai turėjau vienus... o šįmet turiu naujus ir vieną seną draugą. Prieš pusę metų man sakė vienus, o dabar visai kitus dalykus tas pats žmogus.
Meluoja šikniai.
Dabar aš klausausi Gong Li.mp3.
Pusryčiai buvo didelis "Įvairių pupų mišrainės" likvidavimo procesas.
Kiek daug dalykų ir kaip greitai keičiasi. Pernai turėjau vienus... o šįmet turiu naujus ir vieną seną draugą. Prieš pusę metų man sakė vienus, o dabar visai kitus dalykus tas pats žmogus.
Meluoja šikniai.
