Šiandien yra pabaigos diena. Viena - pasibaigė egzaminai, dabar reikia laukti rezultatų. Antra - baigiasi etapas, kai aš mylėjau žmogų, su kuriuo nebuvo verta prasidėti. Daugiau praradau, nei gavau, daugiau jaučiausi mindoma nei mylima, ir šiandien viskas baigiasi. Jea, djuds. Akmuo pamažu rieda nuo širdies, ir kiekvieną centimetrą jaučiu. Mažiau bus ašarų, ir šiaip šūdo.
Tu išvyksti, ir - siaube, prieš mėnesį nė už ką nebūčiau taip nė pagalvojusi, net netyčia nebūčiau pamaniusi, - man nuo to bus tik geriau ir vis geriau.
Kai manęs anksčiau klausdavo, kokie man patinka vaikinai, sakiau, kad vyriški, žinantys, ko nori, ironiški, nepasikėlę, turintys humoro jausmą, gerbiantys merginą, ir t.t. Jis buvo truputį panašus į tokį, bet pasirodo, su tokiais man nesiseka.
Todėl dabar nenoriu nieko. Nenoriu naujo jausmo, arba vėl patirti, ką reiškia atstūmimas. Fu kaka. :) Nebent švaros - švelnaus abipusio ryšio, su daug dėmesio, pagarbos ir meilės, ir neprisiminti to, kas šiandien baigėsi. Pamiršti, ir kad niekas neprimintų.
Jei dabar kas nors klaus, kokio noriu vaikino, ilgai dėliosiu mozaiką iš šukių. Sakysiu, kad turi būti vyriškas, tvirtas ir protingas, laisvai žiūrintis į gyvenimą. Turintis ko siekti. Ne-pa-si-kė-lęs! Dar sakysiu, kad jis norės būti su manimi. Čia labai svarbi dalis, labai. Jis manimi žavėsis, retkarčiais prasitars, kad myli, iš manęs nepiktai pasijuoks, man kaip mažas vaikas pasigirs savo nedideliais pasaulinės reikšmės pasiekimais per dieną, ir jis man vakarais skambins pasakyti Labanakt. Dar supažindins mane su savo draugais ir manęs nesigėdys. Aš jam būsiu graži ir jis mokės tai parodyti. Jis nemokės sakyti komplimentų, bet stengsis, ir retsykiais jam tai išeis puikiai. Jis nevilkės rūbų iš turgaus, tų tokių, kuriuos dėvi vidutinio intelekto vaikinai, kurie nieko nelanko po pamokų. Dovanos man gėlių, bent retsykiais. Su savo draugais mėtysis ironiškais bajeriais, ir žais su jais kašį vasaros vakarais. Sugalvos kokį nors juokingą meiliažodį man vadinti. Leis man būti švelniai. Nebus mergiotė ir neaiškins man, kokį želiuką ar kremuką pirkti, fui, oi ne, jis bus berniokas, ir aiškins man, kokį kompą arba kokią mašiną pirkti. Iš nemokėjimo elgtis su mažais vaikais, pats ims elgtis kaip lygiavertis, ir todėl bus smagu į jį žiūrėti. Jis gal ir bus netikintis, bet netrukdys man tikėti. Be to, jis bus romantiškas, tik pats nenorės to pripažinti, ir kai ryte varys į parduotuvę pirkti bandelių pusryčiams, ir pakeliui nuskins man kokį gėliuką iš pakelės, tai bus belenkiek absoliučiai miela. Mokės gaminti. Dar jis nebus juodas nevala, tik tiek. Būtų gerai, jei jis nebūtų linkęs į buitinį alkoholizmą, ir jei nerūkytų. Jis sieks karjeros ir išsilavinimo, ir neapsiribos tuo, ką turi. Bus už mane aukštesnio ūgio. Sieks darbo, į kurį reikėtų vilktis kostiumą (šito nežinau, kodėl). O aš tada jį mylėsiu. Su visais trūkumais mylėsiu.
O dabar nereikia nieko, jokio vaikino, jokių vaikinų, reikia vasaros sau. Nors visi vaikščios susikibę už rankų, ir maus širdį, ir ės mažytis troškimas turėti tą patį, ir aš vėl - kaip visada, tiesą sakant, - būsiu 'nelyginė', neporuota... Vis tiek. Noriu gauti geriau.
Be to, vis tiek išlieka 93 procentų tikimybė žmogaus, kuris man bus savas, nerasti. :D
Dabar aš būsiu aš, ta, kuri esu, ir ta, kuria noriu būti.
Tu išvyksti, ir - siaube, prieš mėnesį nė už ką nebūčiau taip nė pagalvojusi, net netyčia nebūčiau pamaniusi, - man nuo to bus tik geriau ir vis geriau.
Kai manęs anksčiau klausdavo, kokie man patinka vaikinai, sakiau, kad vyriški, žinantys, ko nori, ironiški, nepasikėlę, turintys humoro jausmą, gerbiantys merginą, ir t.t. Jis buvo truputį panašus į tokį, bet pasirodo, su tokiais man nesiseka.
Todėl dabar nenoriu nieko. Nenoriu naujo jausmo, arba vėl patirti, ką reiškia atstūmimas. Fu kaka. :) Nebent švaros - švelnaus abipusio ryšio, su daug dėmesio, pagarbos ir meilės, ir neprisiminti to, kas šiandien baigėsi. Pamiršti, ir kad niekas neprimintų.
Jei dabar kas nors klaus, kokio noriu vaikino, ilgai dėliosiu mozaiką iš šukių. Sakysiu, kad turi būti vyriškas, tvirtas ir protingas, laisvai žiūrintis į gyvenimą. Turintis ko siekti. Ne-pa-si-kė-lęs! Dar sakysiu, kad jis norės būti su manimi. Čia labai svarbi dalis, labai. Jis manimi žavėsis, retkarčiais prasitars, kad myli, iš manęs nepiktai pasijuoks, man kaip mažas vaikas pasigirs savo nedideliais pasaulinės reikšmės pasiekimais per dieną, ir jis man vakarais skambins pasakyti Labanakt. Dar supažindins mane su savo draugais ir manęs nesigėdys. Aš jam būsiu graži ir jis mokės tai parodyti. Jis nemokės sakyti komplimentų, bet stengsis, ir retsykiais jam tai išeis puikiai. Jis nevilkės rūbų iš turgaus, tų tokių, kuriuos dėvi vidutinio intelekto vaikinai, kurie nieko nelanko po pamokų. Dovanos man gėlių, bent retsykiais. Su savo draugais mėtysis ironiškais bajeriais, ir žais su jais kašį vasaros vakarais. Sugalvos kokį nors juokingą meiliažodį man vadinti. Leis man būti švelniai. Nebus mergiotė ir neaiškins man, kokį želiuką ar kremuką pirkti, fui, oi ne, jis bus berniokas, ir aiškins man, kokį kompą arba kokią mašiną pirkti. Iš nemokėjimo elgtis su mažais vaikais, pats ims elgtis kaip lygiavertis, ir todėl bus smagu į jį žiūrėti. Jis gal ir bus netikintis, bet netrukdys man tikėti. Be to, jis bus romantiškas, tik pats nenorės to pripažinti, ir kai ryte varys į parduotuvę pirkti bandelių pusryčiams, ir pakeliui nuskins man kokį gėliuką iš pakelės, tai bus belenkiek absoliučiai miela. Mokės gaminti. Dar jis nebus juodas nevala, tik tiek. Būtų gerai, jei jis nebūtų linkęs į buitinį alkoholizmą, ir jei nerūkytų. Jis sieks karjeros ir išsilavinimo, ir neapsiribos tuo, ką turi. Bus už mane aukštesnio ūgio. Sieks darbo, į kurį reikėtų vilktis kostiumą (šito nežinau, kodėl). O aš tada jį mylėsiu. Su visais trūkumais mylėsiu.
O dabar nereikia nieko, jokio vaikino, jokių vaikinų, reikia vasaros sau. Nors visi vaikščios susikibę už rankų, ir maus širdį, ir ės mažytis troškimas turėti tą patį, ir aš vėl - kaip visada, tiesą sakant, - būsiu 'nelyginė', neporuota... Vis tiek. Noriu gauti geriau.
Be to, vis tiek išlieka 93 procentų tikimybė žmogaus, kuris man bus savas, nerasti. :D
Dabar aš būsiu aš, ta, kuri esu, ir ta, kuria noriu būti.
4 comments:
o man patiko visa šita trečioji pastraipa... tokia mmm... nors į knygą dėk kokią.
Iš kur pas Tave tokie gražūs fonai, leiski paklausti? :)
netikęs komentaras. ;DD
Žinau. Tu visada laaabai įdomiai rašai. Nenoriu kartotis, žinai ;D)
Rašyti komentarą