Norėjau viską čia parašyti vakar, bet dingo gaidžio išpera internetas. Visada dingsta kaip tik tada, kai jaučiu, jog turiu ką pasakyti.
Penktadienį buvo keistai gera diena. Išėjau iš mokyklos ir nusiminiau, kad sulysiu, nes pylė kaip iš nežinau kur, ir tada netikėtai atėjo suvokimas, kad aplink vėl tuščia, ir vėl lyja tyliai ir ramiai. Ir neskubėdama ėjau namo, gyvenu juk netoli. Ir tada kaip tyčia, kai nėra šilumos, nėra saulės, nėra to juoko ir žuvėdrų, kurios sapnuojasi žiemos naktimis, pajutau, kad jau vasara, nes per lietų lauke nešalta, juokinga ir juokingai gera. Pas siuvėją ėjau parsinešti džinsų, ir tie, kuriuos vilkėjau, prilipo prie kojų, plaukai susivėlė, o pyktis nė kiek neėmė, juk tokia, vadinasi, vasara.
Saprofitum sužinojo savo trijų egzaminų rezultatus, ir aš ja be galo didžiuojuosi, nors ir skaudžiai žinau, kad jau turbūt senokai pradėjom pamažėl tolti ir nebeužimam viena kitos gyvenimuose tokių svarbių vietų. Atsinaujino planai, kaip ji pas mane nakvos Vilniuje, o aš pas ją - Kaune, ir pagerėjo nuotaika. Skundžiuosi, kad iš draugų niekas nevažiuoja mokytis į Vilnių, ir ji man sako, Juste, tu gi Vilniuj susirasi draugų tiek ir tiek, taip, sakau, bet aš noriu, kad ir senieji draugai liktų. Ji liks, kad ir būdama už šimto kilometrų, juk studentams tai ne atstumas, ar ne?
Ji visiška šaunuolė ir žmogus, kuris sugeba ne vien talentais, bet ir atsakingu darbu siekt, ko nori.
Grįžusi namo norėjau pasislėpti nuo viso pasaulio, nežinia, iš kur tas jausmas ir vis didėjanti egzaminų rezultatų baimė. Pykstu, kad tempiamas laikas, ir laukiu, kol sužinosiu savuosius, bet jau pati imu manyti, kad visai nenorėsiu jų žinoti.
Vakare parašė Gadilė, kuri irgi yra visiška šaunuolė, nes bet kas, kas surenka DAUG balų iš matematikos VBE, man yra visiškas šaunuolis, ir dabar tokius galiu išvardinti bent keturis žmones. Mes pasičiupom Silduzytę, nusipirkom būūūlkos, ir lėkėm prie ežero, kada prisijungė dar keli veidai, sėdėjom po Gadilės minkštu adijalu, rūkėm kaljaną, pašnekėjom apie viską, buvo juoko, buvo šalta (kaip durnė išvažiavau su flip-flopais, o tai daug ką reiškia, kai birželis bene tradiciškai šaltas būna), buvo nuostabu.
Grįžusi vėlai naktį pabaigiau 'Senį ir jūrą'. Niekuo neypatinga knyga, pamaniau, o tada naktį kone kaip filmas ji ėmė sapnuotis visa iš naujo, ir ryte jausmai jau buvo kitokie. Galbūt po kiek laiko išmoksiu iškart skaityti tarp eilučių.
O vakar tarp lietų ir saulių sėdėjau kieme, vėdindama virtuvę nuo pasileidusių dujų, ir valgiau pirmas šių metų trešnes. Ir vėl buvo vasara, kad ją kur, tokią kaskart netradicinę. Ir šiandien vėl yra vasara, vėjuota, vėsi, bet su saule ir įvairiausių formų debesimis.
Bene visos naujienos, ar, kitaip tariant, mano mažytis gyvenimas. Daugiau pasipasakoti nėra ką. Nekenčiu jausti, kad laikas eina velniop, bet kol kas taip yra, ir sunku kažką pakeisti. Taip, neturiu darbo, toliau sėkmingai senmergiauju, mano fronte mažai originalumo, ir laisvės mažoka, todėl iš tos krūvos žmonių, kuriai priklausiau pernai ar dar anksčiau, aš vienintelė nesikeičiu, ir velniop. Retas egzempliorius pabūsiu, ir nesigirti teks, so what.
Kadangi oficialiai vis dar vyksta Spiečius'08, tai nė nejungiu Skype, nes vis tiek nėra su kuo ten kalbėti. :) Ir dar aš esu Mikituko katino krikšto mama. :D
P.S.: kai kurie internetiniai vaikinai, kai sužino, jog neturiu poros, turbūt pajunta laisvą kelią, ir nepaisant to, kad visiškai savęs su jais nematau, rodo dėmesį. Belieka palinkėti, kad jiems niekada nepasisektų, nes jūs tik pažiūrėkit, kokį žmogų jie gautų. Nenoriu mylėti, fui. Mylint skauda. O kokiam gi asilui gali nepatikti švelnumas?
Penktadienį buvo keistai gera diena. Išėjau iš mokyklos ir nusiminiau, kad sulysiu, nes pylė kaip iš nežinau kur, ir tada netikėtai atėjo suvokimas, kad aplink vėl tuščia, ir vėl lyja tyliai ir ramiai. Ir neskubėdama ėjau namo, gyvenu juk netoli. Ir tada kaip tyčia, kai nėra šilumos, nėra saulės, nėra to juoko ir žuvėdrų, kurios sapnuojasi žiemos naktimis, pajutau, kad jau vasara, nes per lietų lauke nešalta, juokinga ir juokingai gera. Pas siuvėją ėjau parsinešti džinsų, ir tie, kuriuos vilkėjau, prilipo prie kojų, plaukai susivėlė, o pyktis nė kiek neėmė, juk tokia, vadinasi, vasara.
Saprofitum sužinojo savo trijų egzaminų rezultatus, ir aš ja be galo didžiuojuosi, nors ir skaudžiai žinau, kad jau turbūt senokai pradėjom pamažėl tolti ir nebeužimam viena kitos gyvenimuose tokių svarbių vietų. Atsinaujino planai, kaip ji pas mane nakvos Vilniuje, o aš pas ją - Kaune, ir pagerėjo nuotaika. Skundžiuosi, kad iš draugų niekas nevažiuoja mokytis į Vilnių, ir ji man sako, Juste, tu gi Vilniuj susirasi draugų tiek ir tiek, taip, sakau, bet aš noriu, kad ir senieji draugai liktų. Ji liks, kad ir būdama už šimto kilometrų, juk studentams tai ne atstumas, ar ne?
Ji visiška šaunuolė ir žmogus, kuris sugeba ne vien talentais, bet ir atsakingu darbu siekt, ko nori.
Grįžusi namo norėjau pasislėpti nuo viso pasaulio, nežinia, iš kur tas jausmas ir vis didėjanti egzaminų rezultatų baimė. Pykstu, kad tempiamas laikas, ir laukiu, kol sužinosiu savuosius, bet jau pati imu manyti, kad visai nenorėsiu jų žinoti.
Vakare parašė Gadilė, kuri irgi yra visiška šaunuolė, nes bet kas, kas surenka DAUG balų iš matematikos VBE, man yra visiškas šaunuolis, ir dabar tokius galiu išvardinti bent keturis žmones. Mes pasičiupom Silduzytę, nusipirkom būūūlkos, ir lėkėm prie ežero, kada prisijungė dar keli veidai, sėdėjom po Gadilės minkštu adijalu, rūkėm kaljaną, pašnekėjom apie viską, buvo juoko, buvo šalta (kaip durnė išvažiavau su flip-flopais, o tai daug ką reiškia, kai birželis bene tradiciškai šaltas būna), buvo nuostabu.
Grįžusi vėlai naktį pabaigiau 'Senį ir jūrą'. Niekuo neypatinga knyga, pamaniau, o tada naktį kone kaip filmas ji ėmė sapnuotis visa iš naujo, ir ryte jausmai jau buvo kitokie. Galbūt po kiek laiko išmoksiu iškart skaityti tarp eilučių.
O vakar tarp lietų ir saulių sėdėjau kieme, vėdindama virtuvę nuo pasileidusių dujų, ir valgiau pirmas šių metų trešnes. Ir vėl buvo vasara, kad ją kur, tokią kaskart netradicinę. Ir šiandien vėl yra vasara, vėjuota, vėsi, bet su saule ir įvairiausių formų debesimis.
Bene visos naujienos, ar, kitaip tariant, mano mažytis gyvenimas. Daugiau pasipasakoti nėra ką. Nekenčiu jausti, kad laikas eina velniop, bet kol kas taip yra, ir sunku kažką pakeisti. Taip, neturiu darbo, toliau sėkmingai senmergiauju, mano fronte mažai originalumo, ir laisvės mažoka, todėl iš tos krūvos žmonių, kuriai priklausiau pernai ar dar anksčiau, aš vienintelė nesikeičiu, ir velniop. Retas egzempliorius pabūsiu, ir nesigirti teks, so what.
Kadangi oficialiai vis dar vyksta Spiečius'08, tai nė nejungiu Skype, nes vis tiek nėra su kuo ten kalbėti. :) Ir dar aš esu Mikituko katino krikšto mama. :D
P.S.: kai kurie internetiniai vaikinai, kai sužino, jog neturiu poros, turbūt pajunta laisvą kelią, ir nepaisant to, kad visiškai savęs su jais nematau, rodo dėmesį. Belieka palinkėti, kad jiems niekada nepasisektų, nes jūs tik pažiūrėkit, kokį žmogų jie gautų. Nenoriu mylėti, fui. Mylint skauda. O kokiam gi asilui gali nepatikti švelnumas?
2 comments:
Ten buvo BUNDELIS :D
Ačiū, Justina, kad mane penktadienį pasiėmei!!
eik tu, nėr už ką.
žiū, kažkas blogger.com prisiregistravo! :D
Rašyti komentarą