Vienas po kito aplinkiniai ima tolti, gal net nenorėdami. Bėda tame, kad net ir bendraamžiai tvarkosi gyvenimus, kaip jiems patinka, owners of glamorous lives, gerai, kad jiems sekasi. Bet aš žavaus gyvenimo neturiu. Man gerai ir taip, nors negaliu sau leisti daugybės dalykų. Nemeluoju ir noriu būti tokia, kokia esu. Noriu neliūdėti.
Dėl tokių minčių kaltas galvos skausmas, na, ir faktas, kad neturiu darbo, tuo tarpu žmonės, kuriuos gerbiu/nenoriu matyti/pasiilgstu, visi iki vieno dirba, o mano vasara matyti bus neprasminga. Tiek to, šiaip ar taip ne pirmas kartas. :)
Matau save sėdinčią prie jūros šiltą vakarą, saulei leidžiantis. Ir plepančią su Triušeliu, su Laikrodininke, su Silduzytee, Gadile - su savo brangiosiomis ir išsiilgtosiomis. Žuvėdrų, juoko, ir gal mintyse Maria Mena su savo švelniu balsu. Mergiotiška vasara, be problemų, bernų ir skausmo, be egzaminų ir rūpesčių, lengva, gaivi, ir neužmirštama. Tokia, kokią po to sapnuoji šaltomis žiemos naktimis. Labai tikiuosi, jog galbūt jau liepą taip nutiks.
Linkėjimai NEC rezultatų laukimo proga.
0 comments:
Rašyti komentarą