Aš būčiau žmogus kaip ir visi, jei ne ta nelemta savybė liūdėti visada ne laiku.
Aš esu keistas žmogus, nes kai įstoju, kur labai norėjau, labai nuliūstu, nes matau ne tėčio džiaugsmą, o akis, kurios su liūdesiu išlydės paliekant namus.
Aš esu blogas žmogus, nes tie, su kuriais noriu leisti laiką aš, nenori leisti laiko su manimi. Esu žmogus, su kuriuo praleidžiama dvylika metų vienoj klasėj, ir kuriam po to parašoma išsiaiškinti, kur įstojo. Po to tas žmogus mato žmones, vadintus draugais, einančius gatve būreliais, besišypsančius, ir visada suka sau galvą, kodėl jo niekada nebūna tarp jų. Kažkas su manimi ne taip, ir kažką darau negerai.
Šiaip ar taip, niekada nesulaukti jokio pasiūlymo ar bent užuominos, o pasiprašius į ratą būti nežinia kodėl atstumtam - tai nėra geri ženklai. Ir su gerais žmonėmis taip nesielgiama, tai ir geru žmogumi tiesiog negaliu būti.
Aš esu blogas žmogus dar labiau dėl to, jog zyziu ir inkščiu dėl tų žmonių. O kai pradedu, tada netikėtai suvokiu, kad veidai, kurie neatstums, supras ir nuoširdžiai džiaugsis su manimi, gyvena mano namuose. Tik pavargusi nuo vienodumo ir trokštanti nepasiekiamo pripažinimo, aš jų nepamatau. Mano akys juos pralenkia, o tai yra bjauru. Vardan tų, kurie nenori manęs priimti į savo gyvenimus, aš užmirštu tuos, kurių gyvenimas aš jau esu. Štai kodėl negaliu būti verta meilės.
Aš dar esu mergina, jo, tiksliai. Tik kažkaip nesiseka man ja būti. Nežinau, ar esu moteriška. Nesu graži, tiesiog į mane žiūrint nėra blogai. Sem-vosim, ar kaip ten rašosi, kaip Mantas sakė, tik nežino, kad žinau. Neturiu daug žavesio, tik truputį, ir ne tokiai rinkai, kokia mane supa. Mano nedaili figūra, ir nemergaitiška nosis, ir turiu daug vargo su oda. Bet norėčiau būti moteriška... Ir esu beveik tikra, kad mano balsas skamba berniokiškai. Dieve, kaip norėčiau, būti moteriška. Na tokia, supranti, kai žmonės susipažįsta ir gali apie mane pasakyti: "Ji turi šilumos."
O viduje šilumos turiu daug, ir turiu daug meilės, ir švelnumo čia man užsiliko po vienos love avarijos. Niekas nekaltas, kad nemoku visko atiduoti taip, kaip norėčiau. Žmonėms, kuriuos aš myliu, tikrai pasisekė, nes jie nežino, kokią laimingą jie mane daro - laimingą daugiau kartų nei nelaimingą - jie daro stebuklus.
Aš esu žmogus, kuriam Mėnulio Vaikas priekaištauja dėl Sparks. Na, juk aš nieko negaliu padaryti, jei ta daina man patinka. Jei limpa. Ir nenusibosta.
Pati nesuprantu, iš kur tas mano keistas jautrumas. Tas pyktis už mažus priekaištus. Tu man nepatinki, kai taip darai. Bet tau, žinoma, neprivalo rūpėti.
Aš esu žmogus, kuriam labai reikia jūros, draugių, apkabinimų, nerūpestingumo, ir kitų mažų dalykų, didesnių už pasaulį.
Ir dar aš esu žmogus, kuris nuo nežinia kada ėmė rašyti apie save trečiuoju asmeniu. :)
Dabar reikėtų pridurti kažką, kas viską pateisintų, bet, mielieji, kad jūs žinotumėte, kaip man nesvarbu. Kaip man nesvarbu.
Aš esu keistas žmogus, nes kai įstoju, kur labai norėjau, labai nuliūstu, nes matau ne tėčio džiaugsmą, o akis, kurios su liūdesiu išlydės paliekant namus.
Aš esu blogas žmogus, nes tie, su kuriais noriu leisti laiką aš, nenori leisti laiko su manimi. Esu žmogus, su kuriuo praleidžiama dvylika metų vienoj klasėj, ir kuriam po to parašoma išsiaiškinti, kur įstojo. Po to tas žmogus mato žmones, vadintus draugais, einančius gatve būreliais, besišypsančius, ir visada suka sau galvą, kodėl jo niekada nebūna tarp jų. Kažkas su manimi ne taip, ir kažką darau negerai.
Šiaip ar taip, niekada nesulaukti jokio pasiūlymo ar bent užuominos, o pasiprašius į ratą būti nežinia kodėl atstumtam - tai nėra geri ženklai. Ir su gerais žmonėmis taip nesielgiama, tai ir geru žmogumi tiesiog negaliu būti.
Aš esu blogas žmogus dar labiau dėl to, jog zyziu ir inkščiu dėl tų žmonių. O kai pradedu, tada netikėtai suvokiu, kad veidai, kurie neatstums, supras ir nuoširdžiai džiaugsis su manimi, gyvena mano namuose. Tik pavargusi nuo vienodumo ir trokštanti nepasiekiamo pripažinimo, aš jų nepamatau. Mano akys juos pralenkia, o tai yra bjauru. Vardan tų, kurie nenori manęs priimti į savo gyvenimus, aš užmirštu tuos, kurių gyvenimas aš jau esu. Štai kodėl negaliu būti verta meilės.
Aš dar esu mergina, jo, tiksliai. Tik kažkaip nesiseka man ja būti. Nežinau, ar esu moteriška. Nesu graži, tiesiog į mane žiūrint nėra blogai. Sem-vosim, ar kaip ten rašosi, kaip Mantas sakė, tik nežino, kad žinau. Neturiu daug žavesio, tik truputį, ir ne tokiai rinkai, kokia mane supa. Mano nedaili figūra, ir nemergaitiška nosis, ir turiu daug vargo su oda. Bet norėčiau būti moteriška... Ir esu beveik tikra, kad mano balsas skamba berniokiškai. Dieve, kaip norėčiau, būti moteriška. Na tokia, supranti, kai žmonės susipažįsta ir gali apie mane pasakyti: "Ji turi šilumos."
O viduje šilumos turiu daug, ir turiu daug meilės, ir švelnumo čia man užsiliko po vienos love avarijos. Niekas nekaltas, kad nemoku visko atiduoti taip, kaip norėčiau. Žmonėms, kuriuos aš myliu, tikrai pasisekė, nes jie nežino, kokią laimingą jie mane daro - laimingą daugiau kartų nei nelaimingą - jie daro stebuklus.
Aš esu žmogus, kuriam Mėnulio Vaikas priekaištauja dėl Sparks. Na, juk aš nieko negaliu padaryti, jei ta daina man patinka. Jei limpa. Ir nenusibosta.
Pati nesuprantu, iš kur tas mano keistas jautrumas. Tas pyktis už mažus priekaištus. Tu man nepatinki, kai taip darai. Bet tau, žinoma, neprivalo rūpėti.
Aš esu žmogus, kuriam labai reikia jūros, draugių, apkabinimų, nerūpestingumo, ir kitų mažų dalykų, didesnių už pasaulį.
Ir dar aš esu žmogus, kuris nuo nežinia kada ėmė rašyti apie save trečiuoju asmeniu. :)
Dabar reikėtų pridurti kažką, kas viską pateisintų, bet, mielieji, kad jūs žinotumėte, kaip man nesvarbu. Kaip man nesvarbu.
15 comments:
garbės žodis, neturiu ką pasakyt. nenoriu pilstyt. tiesiog, na žinai. nežinai. turbūt kada nors iš čia pasiskolinsiu kokią citatą, kad ir kaip viskas liūdnoka.
ir o ką daryt. dabar tau nesvarbu? bet dažniausiai ir tau, ir man būna labai svarbu.
todėl ir noriu kažko tvirto, kažko, kas pastatytų mane ant žemės, nes nusibodo, nusibodo vaidint nesiūbuojančią, stiprią. taip nėra. ir aš per daug galvoju, per daug imu širdin, o ką.
gal vėl laukiu, kad kas iš dangaus nukristų.
antra pastraipa nuliūdino, bet nieko. kitos mano tiesos irgi liūdina, baksnoja akis.
ok. ok. viskas bus gerai. bus gerai.
Negalima taip rasyti apie save. Kodel nepaminejai geru dalyku apie save? Tu tokia talentinga, tavo nosis negrazi, bet fantastiskos akys (beje, i hate my nose, too, ir tu ta zn), tavo seima tave myli ir tavim didziuojas, tu neturi daug draugu, bet tie, kuriuos turi, tave myli ir nepaliks taves, o ir silumos turi daug. Nors musu bendravimas nera 'tikras', bet net as jauciu ta siluma, kuri sklinda is taves. Patikek. Ir dar daug geru dalyku galeciau parasyt apie tavem bet ir tu juos zn ;)
O del dainu... tai mano visiems draugams irgi nepatinka OASIS, ir niekaip negaliu ju itikint, kad ju muzika yra faina... ;D
atsiprašau dėl sparks. nieko tokio kad tu jos milijoną kartų per dieną klausai. aš irgi milijoną kartų klausau per dieną matt&kim - 5k ir tuos pačius coldplay - scientist arba yellow..
visi blogi dalykai turi ir gerųjų pusių. :) tereikia paieškoti.
Dėl nosies - o man tavo nosis patinka :O
Dėl muzikos - visiems būna taip, patikėk. Ne tik tau ar Valei ar man :)
Kuo toliau, tuo labiau komentatoriai stebina slapyvardžių originalumu.
Įdomu, kas gi jie galėtų būti ;)
Na, kas yra tas vardan grožio miegantis, aišku ir taip.
mane tai zn irgi ;D kuriai lb Oasis-Wonderwall patinka ;DD
nu. :))
aš ne iš trečio aukšto ir upelyje negyvenu :D
nedarykit izdivalkių, tamstos >:)
:D
(bet vat šiandien aš prisiminiau iš niekur nieko pirmą šio įrašo eilutę ir apsiniaukiau. tada pakišau galvą po šaltu dušu ir apsiraminau.
noriu pamerkt kojas į jūrą, nors trumpam.
tikrai padėtų.
man visada padeda.
Rašyti komentarą