Arbata be cukraus

Ek golt.

2008-05-16T16:09:00.006+03:00

Už Dievą, dievus, deives, paslaptingas jėgas, stichijas, Žemės trauką, Mėnulio sukeliamus potvynius visame kame, už Šyvą, Budą, Alachą ir už visus kitus nematomas stiprias dvasias yra galingesnis tik vienas dalykas - nuotaikų kaita.
That's it! That's all I have!

Ryte blioviau, nes šiandien Paskutinis skambutis, ir staiga paskaičiavau, kiek pokyčių laukia. Man nepatinka - per daug visko ir per daug nepatinka. Šitiek daug laiko buvo tam pasiruošti, juk jau pernai pradžioj viskas buvo kaip ant delno - ateina viena pabaiga su daug mažyčių pabaigėlių, ir visos tos pradžios (visos pradžios būna naujos, tu asile.). O šiandien supratau, kad vis tiek laikas lekia per greit, ir kad pasiruošimas ne tokiai silpnai durnikei kaip aš.

Bet tada per visą renginį aplink sukinėjosi juokingas operatorius. Turint omeny, kas man dažniausiai sukelia juoką, nebereikia nė aiškinti, kuo tas šliuželis nusipelnė.

Kadangi mane gana retai kas nors apibūdina man pačiai, tenka vaduotis testais ir kitokiu šlamštu; here you go, kokia esu dabar:

Big Fat Fact

2008-05-11T12:22:00.002+03:00

Kokie 97 procentai mane supančių žmonių net neįsivaizduoja, kaip dabar gyvenu. Nu ir fak ju ol. :)

You see, for stuff like this you're burning in hell!

2008-05-04T17:38:00.002+03:00

Šiandien aš jaučiuos neįtikėtinai stora, negraži ir niekam nereikalinga. Iš tikro tai nėra taip blogai, tik kai kurie žodžiai vienoj krūvoj baisiai atrodo.

Šiandien aš buvau vietoj, kur senovėj, as they say, eidavo numirti žyniai. Tūlas lietuvis, tokioj vietoj apsilankęs palieka arba šiukšlių krūvą, arba visokių lyčnų iš namų žvakių atsineštų, kryžiukų prikobinėja, ir kada koks storas vokietis, laimingas japonas arba šiaip latvis atvažiuoja pas mus pasižiūrėt, tai mes atrodom kaip beprot religingi būrai nevalos.

Šiandien Mamų diena, ir nors mano mama čia neskaito, turbūt net nežino, kad yra šitas saitas, myliu, mam. :*

Kaip nekenčiu, kai negaliu gauti to, kas iš didelio noro drasko vidų. Nekenčiu nekenčiu nekenčiu.

Mantai, kale tu, rašyk dažniau į Tapkes.

Esu nervuota dėl to, kad vėl visos išeiginės nuėjo velniop, ir nieko doro nenuveikiau, nors buvo planų. Kita vertus, turėjau nujausti. Šįmet nesiseka su raudonom kalendorinėm dienom.

Už viską labiau norėčiau kam nors būti viskas. Nes kai iš šono matai, kad daug kas tai sau gali leisti, o Monika to net nesupranta, tada aikit nak.

(Taip. Pavydas.)

196

2008-05-03T12:53:00.005+03:00

Eilinė diena namie. Visi mano laisvadieniai prabėga namie. Visas laisvas laikas kol kas eina velniop.
Iš tikro tai man neliūdna. Saulėta, sveikstu, truputis veiklos. Bet kai kurie dalykai darosi liūdnai įprasti, ir anksčiau ar vėliau man tai sugadins nuotaiką.

Į Slovakiją noriu, į kalnus. Arba prie jūros. Kad nebūtų visų atsibodusių snukelių šalia. Kad būtų išsiilgti, nors ir nepanašu, kad ilgesys būna abipusis. Galėtų būti. Whatever.

Kažkokiame ten saite apie numerologiją parašė apie mane, kad skleidžiu šilumą ir švelnumą. Bet taip negali būti, nes pati nieko panašaus nejaučiu. Dar parašė, kad esu an extremely romantic and positive person, bet aš matyt have a too strong sense of logic, nes pati matau, kaip per tai nukenčiu. Vis iš naujo ir iš naujo. :)

Thingy

2008-04-27T23:20:00.002+03:00

Jau pavasaris, ir kaimynuose jau medžiai žysta, ir skalbiniai ant virvių sodeliuose atrodo kaip mieli ramūs vaiduokliai, moja rankovėm, kai grįžti iš kur nors namo, ir man norisi dainuoti gulint žolėje, nepaisant to, jog mano balsas man skamba kaip ožkiuko maldos 'mam duok pieno', o žolėj negaliu gulėti, nu nes nėra su kuo tada kalbėtis, ir apskritai, ne man dabar ir kalbėti, kai tokia užkimus esu. Ir pasiutusiai dabar ledų norėčiau. Ir būti ne namie, ir ne viena.

DIENOS KLAUSIMAS: esu kind of papratus, kai manęs nelabai nori mano draugai ar kiti man rūpintys žmonės, bet ką reikia daryti, kai tavęs nenori net savuose namuose?

Promiseland

2008-04-26T00:14:00.002+03:00

Norėčiau ką nors įrašyti, bet bėga pro duris ir langus visos mintys.

Ai jau pasiklydau viskame. Kažkaip per daug jau man visko truputį. Daug veiklos, daug naujų pažinčių, daug saulės, daug įspūdžių - visa tai yra gerai, tik greit nuvargina. Dabar vėl nežinau, ko norėti. Šlykščiai jaučiuosi, kad įžeidžiau Tomą. Jis sako, kad nepyksta, bet netikiu. Aš jo vietoj tikrai pykčiau. Dar šlykštus jausmas sužinoti tai, ko jau seniai bijojai. Nors gal ir išlaisvina, gal ir gerai. Siaubingai skauda gerklę. Ir kaklą, ir nugarą. Ir sloga metasi. Visomis prasmėmis apybjaurė savijauta.

Vakar laimėjom LIK'ą, įėjom į mokyklos istoriją. Vakar dainavau su Julija, ko galėjau ir nedaryti, nes nuo to tik pablogėjo mano gerklėj ten. Bet netesėti pažadų yra paprasčiausiai blogai. Kartais net pamirštu, koks stiprus tas žodis.

O vienintelis geras dalykas iš visos tos pelkės, kurioje dabar sėdžiu, yra tas, kad dabar yra penktadienio vakaras, niekur nereikia keltis rytoj, kad galėsiu ilgai ir tingiai miegoti, o dabar dar šypsosi pašėlusiai žvaigždėtas dangus. Jausmas kartais, kad aš beprotė, nes tie balti sniegeliai man, regis, užkliūna vienintelei ir visiems dangų rodau kaip mažas vaikas naują žaislą. Bet juk gražu. Juk gera. Na, bent jau šią minutę... Ne, nėra nieko geriau.

Nemoku pritapti prie smagių kompanijų. Nors norėčiau. Nesu žavi ir labai bendraujanti. Esu tik ten, kur esu. Kažkur pakelėj, žiūriu į pravažiuojančius ir praeinančius, ir po to užrašinėju čia.

The truth's always sad, my boy. Always sad.

Man patiktų jaustis ypatinga

2008-04-22T17:37:00.001+03:00

Ypač jei turėčiau pagrindą taip jaustis.

UPDATE, ta pati diena, 17:40: o, gavau 10.

dar vienas pavadinimas

2008-04-20T20:14:00.002+03:00

Jau daba pavasaris rodosi visu gražumu, ir vakarais yra pats gazas pasivaikščioti prie ežero, apytuštėm gatvėm, ir so on. O aš, kadangi pasivaikščioti neturiu su kuo, tai vakar nuoširdžiai nustebau, kad vis dėlto dar ne visai sušlykštėjau ir moku pasidžiaugti svetimais džiaugsmais (nuostabingas laimėjimas, sakyč):

- Nu kaip, jis man pasakė, kad šeštadienį kažkur važiuosim, ir liepė man tą savo raudoną suknytę susirasti. O aš net neįtariau, kad mes į restoraną važiuosim. :)
- Į restoraną? Jou, čia tai smagu...
- Nu. Ir ne bet kokį, o tokį, kur renkasi visokie ponai su poniom, ir t.t. Ir po to varėm pasivaikščioti prie jūros, pažiūrėjom į saulę besileidžiančią, ir va, dabar nakvosim viešbuty. :)
- Obana... Fainumas. :)
- Jooooo.

Ir net nesupavydėjau tiek, kad akys išsprogtų. :)

O dar vakar brolis pjovė veją ir mūsų sodely kvepėjo vasara, einant namo jausmas buvo kaip anąkart Vilniaus senamiesty stebint tą skirtingų žmonių paradą, ir parsisiuntė filmas, kurio seniai norėjau, tai vienžo buvo diena, kai jautiesi laiminga, nes trumpam užsimiršta senos bėdavonės, bet, na, kaip visada nutinka tokiom dienom, užsikniso visi įmanomi exploreriai mūsų kompe ir negalėjau apie tai parašyti. Digital age my ass.

pavadinimas

2008-04-17T11:52:00.005+03:00

Yra baisiai negerai, kai kas nors parašo naktį, ir man sąžinė liepia atrašyti, nes tada išsibudinu ir po to miego nebesinori iki pat paryčių, kai daugmaž kokia nepilna valanda lieka iki žadintuvo klyksmo. O tai kad jau šiąnakt vėl taip nutiko, tai tyloje išgirdau, jog pas mane gyvena mano paties nekenčiamiausio vabzdžio forma. Kuisys. Atkakliai gaudžiau, tai dabar stebiuosi, kad brolis neatsikėlė nuo triukšmo.

Praeitą savaitę buvo anglų olimpadada, ir vėl esu pirma. Koks woohoo gal, ar ką. O šiandien anglų įskaita, tai jaučiu, kad gausiu gerą pažymį, nes visai gerai mes ten su Oxygenic pakalbėjom.
Nu ir kas. Nu ir nieko.

Be to, šiandien yra mano Arbatos gimtadienis. Pirmas ir nepakartojamas. Happy Blog-day to me.

(Jo jo, čia ne veltui komentarai vėl ore - viskas iš egoistinių paskatų, nes jei būtų jūsų blog'adieniai, aš jus irgi pasveikinčiau. (nod) )

Ir taip visai netyčia vakar pamačiau, kad gerb. qemm pareklamavo pbg blog'ą, tai dabar jis bus mano mėgstamiausias. Na, gal ne visai, bet tarp Skvoterės ir confused tai tikrai. Man kažkas papriekaištavo, kad pastarąjį skaitau tik dėl to, jog ten Titas rašo apie grupę, o juk mano broliukas groja irgi ten. Whatever, anokia čia reklama. Aš tikiu jų sėkme, ir tiek.

O dar galiu Mikitukui pasakyti, ten apie tą Afriką kur tu rašei, - tokia buvo mano svajonė prieš porą metų. Dabar svajonės kiek kitokios. Bet jei gyvenimas nesiklostys, kaip šiuo metu reikia, tada jis klostysis taip, kaip parašei tu. Tik gal gitaros nesivežčiau. :)) Sėkmės in realization. Nuoširdžiai.

UPDATE, biški po dvylikos: o, gavau 10 iš įskaitos.
UPDATE, dar biški po: Mano Vikei pasisekė atrankose! Yeah!

Šiuvuavua

2008-04-15T21:02:00.004+03:00

Yra du dalykai, kurių aš nenoriu mindžioti at all:
1) žibutės mano vejoj (nu nes kas gali norėti mindžioti mažas mėlynas akytes žolėje);
2) šlykštūs sliekai all over. Jau vien dėl jų kartu pasidaro burnoj išėjus į gatvę net po paties šilčiausio ir švelniausio lietaus.

Miego man niekada negana.

Apačioj klauso bumčiko. Virpa mano žvakės.

2008-04-12T14:14:00.003+03:00

Vakar aš kėdės kampą prasirakiau pirštą, man į plaukus vėl įsipainiojo tas pats auskaras, mane išvadino žiopla, buvo gražus saulėlydis, ir nebeturėjau temperatūros, kuri naktį prieš tai vėl nedavė miegoti - šįkart išvis. Šįryt atsibudau iš skausmo, nes mano pirštas užtirpo ir kraujais pasileido, mama padovanojo naujus auskarus, lyja, jaučiuosi negraži, va tuoj eisiu toliau kambarius tvarkyti, ir, yeah oh yeah, parsisiunčiau 'Annie Hall'.

Gyvenime mažai situacijų, kai tinka daugtaškiai, ir nieko juose meniško nėra. Visos mintys turi pabaigas. Visi klausimai turi atsakymus. Nekenčiu daugtaškių.

Take these broken wings and learn to fly

2008-04-10T16:05:00.003+03:00

Už viską labiau nekenčiu, kai helter skelter ima ir ateina tas netikęs vienatvės pajautimas. Tarkim, klojant lovą ryte. Arba pilant arbatą į puodelį. Tas, kai pajauti, jog neturi apie ką galvoti ir ko ilgėtis. Mane kažkada guodė, kad greit viskas pasikeis, bet kai jausmas ateina, per vėlu kažkuo tikėti.

Gal dėl to - bet tikriausiai visai ne - šiandien yra skalbadienis. Laukia didelė rūbų krūva, tik vat aš tai nelaukiu jos išvis. Man patinka, kai palyja pavasarį, nu bet ne šitaip, blemba. Šypsotis nebesinori net.

Kaip ėda viduje. Negera kažko... Kaip slegia. Ar tu ateisi?

Antukai, ir tie pavasarį gyvena geriau už mane.

Išeitis

2008-04-07T22:26:00.002+03:00

Man atėjo per vieną ausį arba gal šnervę tokia geniali mintis, kad mums su Gurmane-Laidininke reikia perskaityti daug knygų, ir mes nebenorėsim nei mylėti, nei turėti vaikinų, nes daug prisiskaičius pamatai, kad, ne nu tikrai, neturi prasmės niekas.

You get me.

2008-04-06T12:51:00.003+03:00

Buvo vakar viena iš tų vienetinių dienų, kada sėdi toj dyyydelėj aikštėj Vilniuj ir žiūri į visą tą paradą skirtingų spalvotų žmonių, ir galvoji, nu bet juk, reikės kada išmokti visą Senamiestį mintinai, ir reikės kada susipažinti su gatvės muzikantais, ir graži ar negraži buvo mūsų padavėja, ir kaip mes norim atsigerti, ir gal kada nors gyvenime taip bus, kad aš turėsiu savo nuosavą genijų intelektualą, kuris man pasakos apie gyvenimo prasmę, keiksis ir šypsosis, o aš kepsiu blynus jam rytais. Ir kai aš ko nors bijau, tai gal tiesiog noriu, kad kam nors tai rūpėtų, ir kad kas nors norėtų mane saugoti. Mes apie tai kalbėjom su Toma, kaip gerai, kad ji buvo šalia, nes kartais artimi nesupranta nieko, o ji suprato viską, ta švelniabalsė.

Dabar aš klausausi Gong Li.mp3.
Pusryčiai buvo didelis "Įvairių pupų mišrainės" likvidavimo procesas.

Kiek daug dalykų ir kaip greitai keičiasi. Pernai turėjau vienus... o šįmet turiu naujus ir vieną seną draugą. Prieš pusę metų man sakė vienus, o dabar visai kitus dalykus tas pats žmogus.
Meluoja šikniai.

184

2008-04-02T07:35:00.003+03:00

Prašau visų šiandien palaikyt kokį kumštį užskvernėse už mano Vikę, nes mano Vikei šiandien svarbi diena. Senk ju in advance.

UPDATE, ta pati diena, 17:44: taip nesąžininga, aš irgi noriu. Kaip vis dėlto madinga yra būti pigiu žmogumi - tada tave laiko už rankos; kada turi daug visokių švelnių idėjų galvoje, tu to nesi verta, škez.

Annie Hall

2008-04-01T22:11:00.002+03:00

Apsėdo mane gili mintis, kad noriu nešioti sijoną jau. Reikia dabar, kad pro šalį eitų škotas, ir galėčiau atimti iš jo kiltą, čia būtų toks mano kerštas vyriškajai giminei, ir sijoną turėčiau.

Rytoj aš iš kur nors gausiu pinigų - realiai tai neįsivaizduoju, iš kur, bet reikia, - ir eisiu į miesto biblioteką, kuri nežinau, kur yra, bet yra. Ir ieškosiu knygos "Dali ir Gala", ir po to visiems sakysiu, kad jei kur nors netoliese gyventų koks nors Dali, tai aš mielai būčiau to durniaus Gala.

Man patiko tas žodis pas Gurmanę-Laidininkę blog'e.
Noriu bušiuotis.

Po medžiais, kurie greit pražils visais tais savo žiedpalaikiais, noriu bušiuotis po medžiais, nu.

Labas vakaras, Me

2008-03-29T21:18:00.002+02:00

Man atrodo, kad aš įsimylėjau, tik dar nelabai žinau, ką. O tai, kad ir kaip kvailai skambėtų, yra toks kūl dalykas, kad žodžiais sunku apsakyti.

Niekas niekur neužrašė, kad įsimylėti reikia rimtai ir ilgam. Dvi savaitės yra puikaus ilgio laikotarpis, per kurį galima išgyventi daugybę gražių jausmelių.

Pavasaris pamažu ateina, jėėėė. Vis labiau apsėda mintys apie nereikšmingus dalykus. Artėja visi tie egzaminai ir triukšmas, bet galiu galvoti tik apie tai, kaip rytais saulė šviečia pro langą, apie pirkinius, apie tai, kaip kada nors, kai bus šilta, būtinai reikės prie jūros lėkti, ir pasėdėti kojas užkasus į smėlį. Vaiku reikia būti, jei nori, kad blogi baubai sapnuose negyventų.

Ir dar, pasirodo, mano sveikata puiki.

Kol kas nejaudina tai, kad esu kvaila. Mane ir kvailą yra kam mylėti. Netikėtai ateina tas suvokimas.

Noriu pilkų džinsų ir naujų auskarų, ir, tiesa, dar gėlytės.

Bla bla bla jada jada džinga džianga kuti kuti bum.

2008-03-25T12:24:00.002+02:00

Graži diena šiandien, ir net jei vakare grauš sąžinė, kad nieko nenuveikiau, dzin - dabar man gerai, ir tas akimirkas saugoti reikia. Nu.

Skaičiau pas Silduzytee blog'e, ir žinok... Iki skausmo tą jausmą pažįstu. Kaip tik su tuo jausmu pastaruoju metu kovoju. Bandau išsilaisvinti.
Ne visiems sekasi, bet nėra nieko, kas baigtųsi vien tik blogai. Štai, tarkim, aš dabar puikiai suprantu tas, kurios man guodžiasi dėl meilės be atsako - ech, tos nelaimingos meilės. :) Užtat dar aš suvokiu, ką reiškia mylėti žmogų nepaisant visko. Jis juk tooooks kitoks nei aš. Manęs negerbia ir nevertina, o aš vis tiek dar kažką viduj Jam laikau. Durnelė; visos mes tokios. :)

Na, bet gerai yra tai, kad pamažu viskas praeina. Imi susitaikyt su tuo, kad nieko nebus, nieko, kad neužtenka tavo vienos noro. Pamažu lengvėja, ir gal jau tuoj praeis. Labai tikiuosi.
Ir Tau labai linkiu, kad viskas baigtųsi Tau palankiai. Ir kad greičiau baigtųsi mano beprasmiai paistalai, ir kad mažiau būtų tokių pastraipų, kaip ši. :D

Naktį negalėjau užmigti. Vėl prakeiktos miego problemos. :) Bet va, užtat pasėdėjau ant palangės ir paspoksojau į žvaigždes. Jaukiai taip. Prasidarai langą, tuoj pasidaro vėsu, o lauke visiškai nieko negirdėti. Na, nebent tame televiziniam bendrabuty kitapus gatvės pas kažką bute verkia vaikas, ir net pro jų uždarus langus girdisi, kaip to kūdikio kažkas keliasi raminti. :D

Šiandien aš turėjau būti Klaipėdoj, bet neišėjo. What the hell, būsiu ketvirtadienį. Imu suprasti, kad man labiau patinka ne pats buvimas kitame mieste, bet važiavimas ten ir atgal. Kai važiuoji atgal, dar kiečiau, jei rimtai. Nes pro šoninius veidrodžius už nugaros matosi Klaipėdos kaminai ir saulėlydis, ir užklumpa tas jausmas, tas toks going home. Jo jo, sumauta romantikė aš, bet tokių ir taip mažoka. Nykstanti rūšis, saugot reikia. :)

Beje, kas žinot, kur pas mus yra pirkt gražių mergaitiškų inkarų? :D

Linkėjimai Laidininkei už vienintelius Skype pokalbius, kurie yra. Dievaži, kitus kontaktus netgi galėčiau trinti laukt, nes tik šis žmogus daro šitą programą reikalinga. Senk ju. :)

O kitiems šikniams, kurie nepildo blog'ų - taip taip, šikniai jūs, ir nematau čia ko atsiprašinėti.

Trys

2008-03-20T12:03:00.002+02:00

1. Vakar po kokių trijų mėnesių kantraus laukimo parsisiuntė Jazzanova - Sonnar Kollektiv, ir su neapsakoma širdgėla supratau, kad ne taip jau ir verta buvo siųstis tą nieko vertą albumą tris mėnesius.

2. Su gimtadieniu, brol. Linkiu visko, ko tau reikia. :)

3. Ir vis dėlto nebus trečio.

Laura Leigh

2008-03-18T11:03:00.003+02:00

Atostogos, ar kažkas tokio.
Vakar šlykščiai prisnigo, taip, kaip galėjo prisnigt per Kalėdas, bet nebuvo to sniego tada. Na, kita vertus, šiandien visur žliaugia, ir toks kaip pavasario kvapas vėl visur, bet jau labai nervina ta nedingstanti žiema, kurios nebuvo. Saulės saulės saulės, ir daug šilumos, tik tiek tereikia.

Nelaukiu Velykų. :) Man patinka tas velykinis pasiruošimas, ta velykinė nuotaika, kokios daugiau metuose nepajusi, tik per Velykas. Bet turint omeny, kad šįmet visos be išimties šventinės dienos ar progos praėjo tikrai netikusiai, bijau pagalvoti, kas dar gali būti dabar. Naujus metus sutikau bliaudama, per Valentino dieną man žiauriai skaudėjo, Moters diena ar kažkas tokio - na, čia kaip visada. O vakar brolis klausia:

- Ką veiksim per Velykas?
- Tu išeisi pas draugus, o aš sėdėsiu namie, ką dar daugiau galim veikti.
- Ai nu jo.

Tokios tokelės. :) Tačiau, kadangi stengiuosi būti protinga ir apdairi, jau siunčiuosi krūvą filmų, nes visi namiškiai kur nors išeis, ir aš liksiu vėl viena tikriausiai, tai bent teliką pasižiūrėsiu. Visai kaip kasdien... :) Nieko, skausmas praeina, blogi laikai praeina, stiprūs jausmai praeina, egzaminai praeina - praeis ir šventės. :)

O sekmadienį vakare man Tomas aiškino, kad aš per daug save nuvertinu. Ir, pasirodo, ne taip lengva apsigint, kad nemanei, jog kitiems tai šitaip krenta į akis.

Ir dar pagalvojau, kaip labai aš norėčiau dainuoti. Grupėj, ar šiaip su kuo nors, bet rimtai, deja, nėra galimybės. Ir dar sugedo mūsų fotoaparatas, taigi likau visai be hobių. Kada nors norėsiu atsigriebt, bet, tikiuos, neturėsiu tam laiko. :)

Sudie, gražuole mano, bai bai bai bai.

.. .. .. ..

2008-03-15T23:29:00.004+02:00

Nai nx, kaip sako.
Niekada nebūna VISKAS gerai, niekada nebūna. Visada gali viskas būti belekiek nuostabu, kol ima ir išlenda ta akimirka, kai pagalvoji, va, stop, va kaip laikina.

Šiandien buvo diena super, tokia, kurių, maniau, nebebūna jau man. Visų pirma, ryte nepabudau nuo to paties išprotėjusio sapno. Ir nors šiandien šeštadienis, o reikėjo eiti į mokyklą, visai netrukdė man tai. Gavau gerų pažymių - ir tai vėl nieko nereiškia, nes nesijaučiu taip, lyg dėl to daug dirbčiau. Bet vis tiek smagu. O kai parėjau iš mokyklos, sutvarkiau vėl namus, nuvaliau vėl dulkes nuo palangių po gėlėm, ir tada mes išvažiavom. Aš, Vikė, Saprofitum ir Prezidentė. Į Palangą. Buvimas kely yra belekiek gerai, kai važiuoji sau, o tolumoj piešiasi raudona linija tokia, suprask, saulė lenda iš po sumautų debesų, ir kai per kelią bėga zuikiai ir lapės. Ir kai atvažiuoji į Palangą, ir kai vedi Prezidentę užrištom akim ant tilto, kai tau šypsosi žvejai ir gražios mergaitės su akiniais, kai į veidą stipriai pučia vėjas, ir kai jūra daužosi aplinkui - irgi yra belekiek gerai, nors gimtadienis ir ne tavo. Yra belekiek gerai švęsti svetimą gimtadienį žiūrint į jūrą, kada tamsiai mėlsta sužvarbusios rankos. Yra nu taip visiškai kūl, kai aplinkui tave vis rikiuojasi visokios meilios porelės, kurioms nėra šalta, ir kai atriši Prezidentei akis, ir tuoj matai jas ašarotas iš laimės. Nebelieka jokių skirtumų, gerai ar blogai sutarei su tuo žmogum.
Per savo 18-tą gimtadienį aš turbūt būčiau atidavusi viską už šypsenas, jūrą, šaltą vėją ir žmones, kurie nuoširdžiai dėl tavęs rūpinasi - bet tai suprantu tik dabar.
O kai grįžom nuo tilto, kai valgėm tortą mašinoj, ir kai po to važiavom namo per apšviestas kretingas ir kartenas, buvo belekiek pavargusiai gera. Tokiomis akimirkomis netyčia galvoji, kad gyveni prasmingai.

Žinau, kad neskaito čia niekas, tai ir velniop. Koks gi galų gale skirtumas, yra ir svarbesnių dalykų, kurių irgi niekas nemoka perskaityt.

Iš tikrųjų tai aš pykstu ant gerų akimirkų, nes jas prisiminus darosi ne gera, o liūdna, kad viskas yra praeitis, nebeapčiuopiamas, nebeįkvepiamas jausmas. Jobani prisiminimai. Norėčiau dabar ką nors daužyti kumščiais.

Tomis akimirkomis prisimeni net ne spalvas, ne garsus, ne jausmą, ne baimes ir džiaugsmą, bet žmones, kurie buvo aplink ir kurių nėr šalia dabar. Pastarosiom savaitėm šitiek laiko prasėdžiu tam pačiam kambary, galvodama apie tą patį, jau net bloga darosi nuo tų pačių minčių. Neatsistebiu savo kvailumu - kaip aš vis dar myliu ir pateisinu tuos žmones, kurie man ištisai pasakoja tik savo bėdas ir tik tada, kai jų yra, mane prisimena, kaip aš vis dar vadinu juos draugais - bet jie nebeverti jais būti. Kaip aš ištisas dienas sėdžiu tyloj, kol kažkam nepasidaro taip nuobodu, kad net mane prisimena. Kažkuo matyt neįtinku. Alright, aš nesu beprotiškai draugiška ir žavi, nepernešu tų, kuriuos mėgsta visi - tokie žmonės neturi veido. Nepernešu, kai žmonės perdėtai savimi pasitiki - pasikėlę idiotai su dirbtiniais pranašumais. Nepernešu ir pačių idiotų. Aš nesu pasiutusiai graži ar gera ar maloni ar miela, ir nemoku užburti - tegul moka kitos.

Užtat esu stipri ir būdama viena. Esu verta daugiau, nei kiti mano. Nereikia nuo manęs bėgt, aš irgi žmogus - su savais privalumais ir trūkumais. Tiesiog aš.
Ir mane reikia gerbti, kad ir kaip būtų sunku pasakyti, ar mane galima mylėti.

Pavargau, ir man skauda kojas, ir geriu tabletę, kurios man niekam nereikia, nemoku pūsti gumos burbulų, nemoku švilpti, neturiu pinigų pramogoms, kurioms turi kiti, mano ne toks gražus kaip kitų kūnas, nemoku plaukti, bijau gilaus vandens ir gaisrų, verkiu, kai man liūdna, niekur nepritampu ilgesniam laikui, greit nusibostu žmonėms, aš evil, taip išeitų, bet dabar nai nx. Aš nesu savanaudė ir nesu pats blogiausias variantas. Kiti lai žiūrisi savęs.

Užtat aš turiu širdį. Netrypk, skauda.
Labanakt.

Sky's watering us

2008-03-12T13:37:00.004+02:00

Šiandien lyja pirmas tikras pavasarinis lietus. Toks tylus, nes aplink daugiau nieko negirdėti, šviesiai pilkas ir lengvas, vėsiai tipena ant veido. Toks, ant kurio negali pykti, nes tik erzina švelniai.
Į kažką man labai panašu.

Jei aš naivi, tada... tada jūs nebeturit gyvenimų, tikrai.

Apie atostogas

2008-03-05T13:14:00.003+02:00

Ok, junginu komentus out, ir neberašau čia. Gyvenimas su visokiais durnais tikslais darosi įdomesnis. Sy ja.

mhm

2008-03-03T18:54:00.003+02:00

Aš gyvenu gana apgailėtinai, bet pavasaris vis tiek atėjo. Galiu kaip visad ranką nudaužt duot, kad, tarkim, Mantą tai jau tikrai baigiu negyvai užparinti su savo liūdesiais ir prislėgtumais - bet jam jau daviau suprast, kad tai tik hormonų audros ir tablečių šalutiniai poveikiai su gražesniu pavadinimu tokiu.

Laukiu laukiu laukiu. Tų šiltų dienų. Jos yra pirma priežastis, dėl kurios myliu pavasarius. Dėl to jausmo, kai pirmąkart apsiauni lengvus batukus ir girdi, kokie minkšti pasidaro žingsniai ant sausų šaligatvių.

Antra priežastis yra ta, kad atsiranda lietaus kvapas tomis šiltomis dienomis. Kai šiluma tiesiog myluoja visą kūną, ir kai darosi sunkoka kvėpuoti, ir kai pavargsti žymiai greičiau, tada tiksliai žinai, kad tuoj tuoj lis, ir po to lietaus bus gaivu ir žalia.

Be to, man patinka plėšyti gabaliukais saldžius apelsinus ar greipfrutus, ir tais mažais padrikais gabaliukais valgyt. Ir pavasarį kitoks jausmas tai daryti.

Dar yra ketvirta priežastis, pavasarį gimė daug nuostabių žmonių.
Dar pavasarį dažniau šypsosi gatvėse žmonės, ir ne tokios piktos atrodo visos tos senyvos moterys už turgaus prekystalių.

Pavasarį net Billie Holiday nebeskamba liūdnai. Pavasarį nebebijai garsiai dainuoti, kada sėdi ant žolės prie ežero. Pavasarį gali sėdėti ant žolės prie ežero. :D Ir gali imti ryti ledus. Ir žydi viskas, baltom gėlėm sninga.

Šią akimirką neleidžiu manęs liūdinti. Ir negalima - vakar sužinojau, kad mano asmenybė kaip karaliaus Dovydo, tai visai gal aš ir galinga. 8-)

Komentarai

2008-03-02T11:50:00.001+02:00

Vakar Mantas man pažadėjo, kad jei bent savaitei įjungsiu komentarus, tai prie kiekvieno įrašo bus bent po vieną. Tai davaj.

Nepaisant to, man vis tiek atrodo, kad dabar viskas atrodo tikrai liūdniau.